Kodėl medus virtuvėje jūs jau žinote, tad trumpai apie mus, arba – kodėl bitininkystė?
Taigi kas mes? Justinas ir Karolina. Vyras ir žmona. Jau penkti metai kartu dūzgiantys bitininkai. Dažnai vienas kitam prieštaraujantys kolegos. Vienas kitą palaikantys artimieji.
O viskas prasidėjo gan netikėtai. Niekada net nebūčiau pagalvojus jog kada galėsiu, ar net norėsiu prieiti prie avilio. O dar pamanykit, į avilio vidų lysti. Ir dabar, jeigu kam pasakai jog bitininkaujam, atsakui gaunam dideles išpūstas akis ir daug klaustukų. Kodėl bitininkystė?
Su bitininkavimu iki šiol nebuvau susidūrusi. Na o mano vyras, Justinas, bitininkavimo buvo paragavęs nuo mažų dienų. Prie avilių ėjo su tėčiu. Tik gaila, jog entuziazmas greit išgaravo, nes gavo rimtą nuodų dozę.
Klausiat vis tik kodėl bitininkystė? Prieš tris metus buvo labai daug neatsakytų klausimų. Tuo laiku buvom išvykę ir gyvenom svetur, bet namų ilgesys, ir malonios veiklos troškimas, vis vertė sukti galvą. Justino tėtis bitininkauja jau daugiau nei 20 metų. Tai ir davė Justinui mintį, jog galime grįžus pažinti naują, ir tikrai netikėtą veiklą.
Šiai dienai galiu pasakyti, jog mūsų su vyru pagrindinis mokytojas, semiantis bitininkystės paslapčių, buvo Justino tėtis. Jis dalinosi visomis bitininkavimo subtilybėmis. Pradedant įrankių naudojimo instrukcijomis ir baigiant bičių šeimos gyvenimo specifika, bei filosofija. Justino tėtis iki dabar nesibaimina įgėlimų, eina link atviro avilio ir be apsaugos galvai. Na o mes – kiek atsargesni. Pradžioje ir pati rankų nedengdavau pirštinėmis. Tačiau, kai po įgėlimo visą savaitę nieštėdavo rankas, nusprendžiau nebesileisti geliama. Nors ir per aprangą gaunam vieną kitą bičių pasveikinimą.
Vis dar mokomės. Sukam galvas, išbandom naujus dalykus. Bitininkavimas toks procesas, iš kurio išmoksti vis kažko naujo beveik kasdien. Bandom neatsilikti nuo naujų technologijų. Tu mes ir džiaugiamės, bei didžiuojamės, jog galim pasidalinti su jumis.
Daugiau bitininkų kasdienybės rasite čia: https://www.facebook.com/kitchenhoney.lt
