Toptelėjo mintis parašyti apie baimę bitėms. Atvirai pasakius, labai daug apie šią baimę nebuvau girdėjus, tad šiek tiek pasidomėjau. Bičių baimė (fobija) vadinama ,,Melisofobija,, arba ,,Apifobija,, (pagal graikišką ir lotynišką bičių pavadinimus). Ji dažniausiai pasireiškia, arba sustiprėja vasaros metu, kai bites gali sutikti visur.
Nors bičių bijoti galima ištisus metus, vien apie jas pagalvojus
Apifobija, kaip ir bet kuri baimė, gali būti siejama su tam tikru įvykiu ar netgi baime kitam vabzdžiui, pvz. vapsvai ar širšei. Galbūt bijančiam, ar jo artimam vienas iš vabzdžių buvo įgėlęs, taip sukeldamas baimę tiek bitėms, tiek kitiems geluonį turintiems vabzdžiams. Galbūt baimė siejama tiesiog su įsitikinimu ir nuogirdomus apie įgėlimo keliamą skausmą
Mūsų aplinkoje turime ne vieną artimą, kuriam bitės sukelia baimę. Vieni reaguoja ramiau, kitiems gali sukelti ir panikos priepolį. Labai įdomu tai, kad ne visi yra turėję nemalonų nutikimą su bitėmis.
Apifobijos profilaktika, gydymas ir baimės stadijos nustatymas visai tokie pat kaip ir kitų fobijų.
O ar mes turime bičių baimę? Bičių baimės tikrai nejaučiame, tačiau apžiūrint bites naudojame galvos sietelius ir pirštines. Kadangi nesame tikri dėl didesnės alergijos įgėlus bitei, norime būti tikri, jog esame saugūs. Teko girdėti, jog seni bitininkai niekada neturėję alergijos po bičių įgėlimo, dabar turi saugotis, nes alerginė reakcija atsirado ir kaip reikiant suaktyvėjusi.