Baltos putelės ant medaus yra oro burbuliukai, kurie po išsukimo ir išpilstymo iškyla į paviršių kartu su vaško ir žiedadulkių dalelėmis, o balti dryžiai ir sluoksniai atsiranda dėl natūralios medaus kristalizacijos.
Šie reiškiniai medaus kokybės nekeičia – tokį medų galima valgyti. Atsargiai reikėtų elgtis tik su putomis, kurias lydi rūgštus arba alkoholį primenantis kvapas, nes jie rodo meduje prasidėjusius fermentacijos procesus.
Natūralaus, lietuviško medaus tiesiai iš bitininkų galite įsigyti ir „Kitchen Honey“ parduotuvėje.
Daugiau informacijos apie mūsų siūlomas medaus rūšis →Kitchen Honey medus.
Kodėl susidaro baltos putelės ant medaus?
Baltos putelės ant medaus susidaro dėl oro burbuliukų, kurie iškyla į paviršių kartu su vaško ir žiedadulkių dalelėmis.
Oras į medų patenka jį apdorojant: išsukant iš korių, perkošiant per sietą ir išpilstant į stiklainius. Kiekvieno iš šių veiksmų metu į tirštą masę įsimaišo smulkių burbuliukų, kurie iš karto neišnyksta.
Kadangi medus yra klampus, burbuliukai kyla labai lėtai ir paviršiuje susikaupia tik praėjus kuriam laikui po išpilstymo. Kildami jie pakeliui sugriebia vaško ir žiedadulkių daleles, todėl putos įgauna baltą arba kreminį atspalvį. Nefiltruotame meduje tokių dalelių yra kur kas daugiau.
Kodėl medus kristalizuojasi ir kaip tai atrodo stiklainyje?
Medus iš esmės yra natūralus, labai tirštas cukrų ir vandens mišinys, kurį daugiausia sudaro gliukozė ir fruktozė.
Kadangi gliukozė vandenyje tirpsta sunkiau nei fruktozė, laikui bėgant ji atsiskiria ir virsta kietais kristalais – būtent šis procesas ir yra vadinamas medaus kristalizacija.
Kristalizaciją paspartina meduje esančios žiedadulkės, prie kurių lengvai prikimba gliukozės molekulės ir vėsesnė aplinkos temperatūra.
Balti dryžiai ant stiklainio sienelių
Kristalizuodamasis medus šiek tiek susitraukia ir vietomis atšoka nuo stiklo, todėl tarp medaus ir stiklainio sienelės susidaro plonas oro sluoksnis.
Būtent šie oro tarpai iš išorės atrodo kaip balti dryžiai. Jie pirmiausia susidaro ties stiklainio petimis ir laikui bėgant plinta žemyn.
Dryžiai ryškiausi smulkiai susikristalizavusiame arba iki kreminės tekstūros išplaktame meduje. Šis reiškinys keičia tik medaus išvaizdą – skonis ir sudėtis lieka nepakitusi.
Sluoksniai stiklainyje
Kristalizacijos metu gliukozės kristalai nusėda apačioje, o viršuje lieka skystesnė dalis, turinti daugiau fruktozės ir vandens.
Dėl to medus susiskirsto į du sluoksnius: apatinis būna tankesnis ir šviesesnis, o viršutinis – skaidresnis. Šis atskyrimas labiau būdingas medaus rūšims, kuriose natūraliai yra daugiau gliukozės (pavyzdžiui, rapsų medui).
Pats susisluoksniavimas medaus nesugadina. Tačiau viršutiniame sluoksnyje susikaupusi didesnė drėgmė sudaro sąlygas prasidėti fermentacijos procesui.
Kaip atpažinti medaus fermentacijos procesą?
Meduje natūraliai yra mieliagrybių, tačiau esant tirštai terpei jie būna neaktyvūs.
Kai vandens kiekis viršija 18–20 % (jei gamintojas medų išsuka nesubrendusį arba produktas sugeria daugiau drėgmės iš aplinkos), mieliagrybiai pradeda skaidyti cukrus į alkoholį ir anglies dioksidą – prasideda fermentacijos procesas. Išsiskiriančios dujos kyla į viršų ir suformuoja putų sluoksnį.
Dujos gaminasi be perstojo, todėl putų sluoksnis nuolat auga. Pakuotėje susikaupus slėgiui, atsukant dangtelį girdisi šnypštimas.
Susidaręs alkoholis ir rūgštys keičia produkto savybes: medus įgauna mielių, o vėliau – alkoholį primenantį kvapą ir aštriai rūgštų poskonį.
Fermentuoto medaus vartoti nebegalima dėl potencialių sveikatos rizikų.
Ką daryti, kad medus vėl būtų vienalytis?
Baltas oro puteles galima nugriebti arba įmaišyti atgal, o susisluoksniavusį medų pakanka tiesiog išmaišyti, jei viršutinė dalis turi įprastą kvapą.
Kristalai ir balti dryžiai išnyksta stiklainį įstačius į šiltą (iki 40 °C) vandens vonelę ir medų lėtai išmaišant. Kaitinti aukštesnėje temperatūroje produkto negalima, nes taip suirs naudingi medaus fermentas ir pasikeis skonis. Šildant stiklainį, būtina užtikrinti, jog į konteinerį nepatektų vandens.
Taip pat skaitykite → Ar galima kaitinti medų?
D.U.K. apie medaus išvaizdą
Ar susikristalizavęs medus rodo jo blogą kokybę?
Ne, kristalizacija nėra kokybės trūkumas ar sudėtyje esančių priedų požymis.
Tai natūralus procesas kurį sukelia meduje esanti gliukozė.
Kurios medaus rūšys kristalizuojasi lėčiausiai?
Lėčiausiai kristalizuojasi tos rūšys, kuriose fruktozės yra daugiau nei gliukozės (pavyzdžiui, akacijų ar kaštonų medus). Fruktozė vandenyje tirpsta geriau, todėl gliukozei sunkiau susiformuoti į kristalus ir medus ilgiau išlieka skystas.
Kodėl parduotuvinis medus ilgiau išlieka skystas?
Kad medus sustingtų, gliukozei reikia pradžios taško – žiedadulkių arba jau susidariusių mikroskopinių gliukozės kristalų.
Pramoninio filtravimo metu žiedadulkės pašalinamos, o kaitinant ištirpinami visi mikrokristalai, todėl medus kur kas ilgiau išlieka skystas. Tačiau šio apdorojimo pasekmė – karštyje suardomi sveikatai naudingi medaus fermentai.
Ar norint sustabdyti kristalizacijos procesą, medų reikėtų laikyti šaldytuve?
Ne. Žema temperatūra kristalizacijos nestabdo, o ją kaip tik pagreitina.
Medų geriausia laikyti kambario temperatūroje, tamsioje vietoje.
